Kadangi artimiausiu metu pensininkų tik daugės, o darbingo amžiaus gyventojų mažės, ilgainiui kils rizika, kad pinigų pensijoms pritrūks.
Pensinį amžių susiejus su tikėtina gyvenimo trukme, pensininkų skaičiaus augimą galima sulėtinti.
Tačiau tai problemos iš esmės neišspręs, nes, be papildomo finansavimo, mažėjant darbo jėgai, lėšų pensijoms vis tiek gali neužtekti.
Papildomų pinigų atsirastų sumažinus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir kitas valdžios išlaidas, padidinus mokesčius, sumažinus šešėlinės ekonomikos dalį.
Tokios prognozės aptariamos penktadienį pristatytoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje.
Ilgesnis pensinis amžius arba mažesnės pensijos
Jau daugelį metų pensinis amžius Lietuvoje nuosekliai didinamas, kol kitąmet moterims ir vyrams pasieks 65 m. Tai yra kiek daugiau nei dabartinis EBPO šalių vidurkis.
„Dideli tikėtinos vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumai ir skirtumai tarp socialinių bei ekonominių grupių riboja galimybes toliau didinti įstatymu numatytą pensinį amžių bent jau trumpuoju laikotarpiu“, – pastebėjo EBPO Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Isabell Koske.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyrų tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių tarp išsivysčiusių šalių. Todėl ir jų gyvenimas gaunant pensiją iki mirties yra gana trumpas.
„Todėl bet koks tolesnis įstatymu nustatyto pensinio amžiaus ilginimas priklausys nuo to, ar pagerės sveikatos būklė taip pat ir tų gyventojų, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiuo metu yra maža“, – aiškino I. Koske.
Pasak jos, susiejus pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme, net optimistinio scenarijaus atveju nebūtų sutaupyta daug lėšų.
„Pensijų išmokų koregavimas iš esmės padėtų pagerinti pensijų sistemos finansinį tvarumą. Tačiau pensijų pakeitimo rodikliai, kurie išreiškia pensijų santykį su darbo užmokesčiu, gautu prieš išeinant į pensiją, jau dabar yra mažiausi EBPO, o skurstančių gyventojų dalis – viena didžiausių“, – komentavo šios organizacijos atstovė.
Jos teigimu, tai labai riboja galimybes taupyti koreguojant arba, paprasčiau tariant, mažinant išmokas pensininkams.
Pensininkų rinkėjų bus vis daugiau
Be kita ko, I. Koske pastebėjo, kad, jeigu išsipildys dabartinės prognozės, pensininkų ir darbingo amžiaus žmonių santykis Lietuvoje gerokai pasikeis.
Jeigu dabar senatvės pensijų gavėjų ir dirbančių žmonių santykis yra apie 30 proc. tai 2050 m. jis gali pasiekti 50 proc.
Taigi šalyje ne tik sumažės dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų dalis, bet gerokai išaugs ir pensininkų dalis.
„Todėl gali padidėti politinis spaudimas spręsti senatvės skurdo problemą ir didinti pensijas. Atsižvelgiant į tai, turimos pensijų išlaidų prognozės veikiausiai yra mažesnė riba to, ko turėtume realiai tikėtis“, – kalbėjo I. Koske.
Paprastai kalbant, EBPO prognozėmis, senstantys rinkėjai pensininkai vis labiau spaus Lietuvos politikus didinti jų pensijas. Tačiau daugiau pinigų tam nebus iš kur paimti, nes dirbančių ir įmokas mokančių žmonių sumažės.
Taigi, kad būtų užtikrintas pakankamas lėšų poreikis tiek pensijoms, taip pat kitoms reikmėms, susijusiomis su gyventojų senėjimu (pvz., sveikatos priežiūra, globa), jau esą dabar reikėtų pasirūpinti papildomomis pajamomis.
To nepadarius, valstybės skola taps netvari, teks mokėti vis daugiau palūkanų.
Iš kur paimti daugiau pinigų?
EBPO vertinimu, pirmiausia papildomų lėšų pensijoms būtų galima efektyviau naudojant valdžios išlaidas.
Pavyzdžiui, palyginti su kitomis organizacijos narėmis, Lietuvoje yra daug daugiau viešojo sektoriaus darbuotojų – ne tik valstybės tarnautojų, bet ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų. Beje, jų vidutis atlyginimas yra apie 10 proc. didesnis nei privačiame sektoriuje.
Kita vertus, senstant visuomenei, esą būtų galima atsisakyti kai kurių viešųjų paslaugų. Pavyzdžiui, kadangi vaikų gimsta vis mažiau (bent regionuose), mažiau reikia ir švietimo įstaigų.
Dar vienas EBPO siūlymas, iš kur gauti daugiau pinigų pensijoms, yra kai kurių mokesčių didinimas.
„Vienas iš pavyzdžių yra nekilnojamojo turto mokesčiai, paprastai laikomi vienais iš mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančių mokesčių. Tačiau Lietuvoje jie yra labai mažai naudojami“, – pastebėjo I. Koske.
Ji skaičiavo, kad mūsų šalyje surinkti mokesčiai už nekilnojamąjį turtą sudaro apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto, kai EBPO vidurki kone 6 kartais didesnis ir siekia 1,7 proc.
Esą daugiau pinigų pensijoms atsirastų ir sumažinus šešėlinės ekonomikos mastą, kuris sudaro apie 20 proc. viso bendrojo produkto.
Mažinti šešėlinę ekonomiką būtų galima skatinant atsiskaitymus ne grynaisiais pinigais, mažinant mažų pajamų apmokestinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tik ši išeitis įmanoma.
